Čoktavai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Čoktavai – vietinių Šiaurės Amerikos gyventojų tauta, kilusi iš pietrytinės jos dalies (Misisipės, Alabamos ir Luizianos) ir priklausanti muskogių kalbų grupei. Žodis Choctaw (taip pat dar Chahta, Chato, Tchakta ir Chocktaw) galėjo atkeliauti iš kastilų „chato“, reiškiančio „lygų, plokščią“; vis dėlto, plačiai manoma, jog ši indėnų gentis vardą gavo nuo istorinio čoktavų veikėjo. Čoktavai priklausė Misisipės kultūrai, išsidėsčiusiai Misisipės upės slėnyje. Ankstyvieji ispanų keliautojai buvo susidūrę su jų protėviais. XIX a. čoktavai tapo žinomi kaip viena iš „Penkių civilizuotų tautų“, mat priėmė daugelį buitinių bei kultūrinių europiečių kolonizatorių įpročių. Nors mažesnės čoktavų grupės gyvena pietinėje šalies dalyje, Oklahomos čoktavų tauta ir Misisipės čoktavų indėnų grupė yra dvi pagrindinės čoktavų asociacijos.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Čoktavai | |
---|---|
Čoktavų vadas ir JAV generolas Pušmataha 1824, Smitsono amerikiečių meno muziejus | |
Gyventojų skaičius | 160 000 |
Populiacija šalyse | Jungtinės Valstijos (Oklahoma, Kalifornija, Misisipė, Luiziana, Alabama) |
Kalba (-os) | Anglų, čoktavų |
Religijos | protestantizmas, tradicinis tikėjimas |
Giminingos etninės grupės | Čerokiai, Čikasavai, Krikai, Seminolai (Penkios civilizuotos gentys) |
Per Amerikos revoliuciją, dauguma čoktavų palaikė pirmųjų trylikos kolonijų siekį tapti nepriklausomomis ir atsiskirti nuo Britų imperijos. Čoktavai ir Jungtinės Valstijos iš viso pasirašė devynias taikos sutartis – paskutinėmis trimis (Douko užuovėjos, Vašingtono miesto ir Šokančio triušio) čoktavų gentis buvo iškeldinta į vakarus nuo Misisipės upės. JAV prezidentui Endriu Džeksonui pradėjus indėnų iškeldinimą, čoktavai pirmieji keliavo savuoju Ašarų keliu. Čoktavai buvo iškeldinti iš savo gimtųjų žemių, Jungtinėms Valstijoms nusprendus plėstis ir pradėti naudingųjų iškasenų gavybą. Vyriausybė teisinosi norėdama juos išgelbėti nuo išnykimo. 1831 metais ratifikavus Šokančio Triušio įlankos taikos sutartį, čoktavai, kurie norėjo pasilikti naujai sukurtoje Misisipės valstijoje, buvo pirmoji didelė neeuropiečių etninė grupė, tapusi JAV piliečiais. Čoktavai taip pat prisimenami dėl savo dosnumo per Didįjį airių badą (1845-1849 m.), kai aprūpino svetimą tautą humanitarine pagalba ir pinigais, šiais laikais skaičiuojamais milijonais (dvidešimt metų prieš įkuriant Raudonajį Kryžių). Vykstant Amerikos pilietiniam karui, čoktavai tiek Oklahomos, tiek Misisipės valstijose daugiausia dėjosi prie Konfederacinių Valstijų. Pirmojo pasaulinio karo metu jie tarnavo Jungtinių Valstijų kariuomenėje, kur naudodamiesi savo gimtąja kalba transliavo koduotus pranešimus.