Gyvsidabris
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gyvsidabris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Hg (lot. Hydrargyrum), eilės numeris 80. Blizgantis metalas, kambario temperatūroje lakus, skystas. Lydosi temperatūroje, aukštesnėje, nei -38,8 laipsniai C, verda prie +356.73 °C. Aukštesnėje temperatūroje garuoja intensyviau, todėl apsinuodijimo galimybė esti didesnė. Neblogas elektros laidininkas.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gyvsidabris (Hg) | |
---|---|
Periodinė grupė | |
Atomo numeris | 80 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
200,59(2) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
160 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1007,1 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Xe] 4f14 5d10 6s² |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
149 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
2 (pagal Polingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
+1; +2 |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
13,55 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
8,34 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
234,31 K |
Lydymosi šiluma |
2,292 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
629,88 K |
Garavimo šiluma |
59,3 kJ/mol |
Molinis tūris |
14,80 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
? |
Gardelės periodas |
? Å |
Naudojamas įvairių matavimo prietaisų, rentgeno, kvarco, neoninių ir kt. lempų, įvairių metalų ir gyvsidabrio lydinių (amalgamų) gamyboje, medicinoje ir stomatologijoje.
Neorganiniai junginiai – gyvsidabrio chloridas (sublimuotas HgCl2), gyvsidabrio sulfidas (mineralas cinoberis (HgS) – naudojami medžio, vilnų, dažų pramonėje, taip pat medicinoje, dezinfekcijai, tepalams.