Optinė apgaulė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Optinė apgaulė, arba optinė iliuzija – vaizdiniai, kurie sukelia skirtumus vizualiai (akys ir smegenys) suvokiamos tikrovės ir tarp objektyvios tikrovės. Yra trys pagrindinės optinių apgaulių rūšys:
- literalinė optinė iliuzija sukuria vaizdą, kuris skiriasi nuo objekto/daikto, nuo kurio ateinanti šviesa (fotonai) patenka į akį, yra užregistruojama fotoreceptorių, ir ties tuo žingsniu jau prasideda subjektyvus žmogaus (ar žinduolio, ar bet kokio gyvio, kuris turi smegenis ir akis, arba primityvias smegenis ir primityvius fotoreceptorius) vizualinis suvokimas.
- fiziologinė optinė iliuzija yra sukeliama dėl per didelės optinės sistemos simuliacijos (apšviestumas, spalva, pakreipimas, judėjimas ir kt.).
- kognityvinė/(subjektyvaus suvokimo) optinė apgaulė yra, kai akys ir smegenys, ir jungtys tarp smegenų ir akių dalyvauja ir nesąmoningai/pasąmonėje sukuria klaidingą/kitą tikro daikto/dalyko atvaizdį/vaizdą.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Realybėje tokių idealių tipų pavyzdžių rasti būtų sunku. Dažniausiai kiekviena optinė iliuzija yra išvardintų trijų pagrindinių tipų mišinys. Akys ir smegenys dalyvauja vizualiniame suvokime ir iki šiol ginčijamasi, kiek tai yra kognityvu, ir kiek tai yra fiziologiška filosofijoje bei neuromoksluose (pvz., dualizmas).