Torpednešis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Torpednešis – lėktuvas, skirtas laivams naikinti torpedomis. Torpednešiai atakuodavo laivus tiek jūrose, tiek reiduose ar uostuose. Juos naudodavo ir aviacinėms bomboms mėtyti ar jūrinėms minoms statyti.
Pirmieji torpednešiai atsirado prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą. Jie buvo ginkluotėje tarp pasaulinių karų ir Antrojo pasaulinio karo metu. Torpednešiai buvo plačiai naudojami Antrajame pasauliniame kare (pvz., Perl Harboro atakoje). Po Antrojo pasaulinio karo atsirado priešlaivinės raketos, kurias gali paleisti įprastiniai bombonešiai ir, kurių efektyvumas viršijo torpednešių efektyvumą, todėl torpednešiai, kaip lėktuvų klasė, išnyko. Šiaurės Korėja yra šalis, ilgiausiai išlaikiusi torpednešių aviaciją, ją išformavusi tik po 1980 m.
Torpednešiai naudodavo specialias aviacines torpedas, kurios buvo mažesnės ir lengvesnės už laivines torpedas, naudotas laivuose ir povandeniniuose laivuose. Tuometinės aviacinės torpedos sverdavo iki 900 kg, o tai beveik du kartus viršijo tuometinių vienmotorių bombonešių bombų krovinį, todėl torpednešiams reikėjo galingesnių variklių. Torpedoms reikėjo arba skyriaus, didesnio už bombų skyrių (jei torpedą gabendavo viduje), arba bent jau ilgo korpuso (jei torpeda buvo pakabinama po korpusu).
Torpednešius turėdavo dengti naikintuvai, kadangi patys torpednešiai apsiginti nuo priešo naikintuvų nepajėgdavo. Daugiamotorių torpednešių buvo nedaug, bet ir jų (pvz., Mitsubishi G4M Betty, Heinkel He 111, Heinkel HE 115, Bristol Beaufort, Martin PBM Mariner, Savoia-Marchetti SM.84) efektyvumas nebuvo didesnis.
Torpednešių silpnybė buvo ta, kad prieš paleisdami torpedą torpednešiai turėdavo gana ilgai skristi tiesiai ir neaukštai, išlaikydami pastovų aukštį ir taikydami į atakuojamą laivą. Tuo momentu jie būdavo itin pažeidžiami tiek naikintuvų, tiek priešlėktuvinės artilerijos. Laivus efektyviai apsaugodavo ir universaliųjų laivų pabūklų (kalibras virš 100 mm) ugnis – torpednešiai įsirėždavo į sprogimų aukštyn išmestus vandens stulpus. Dar viena silpnybė buvo tai, kad aviacinių torpedų valdymo mechanizmai buvo gana jautrūs ir neretai sugesdavo jei torpeda į vandenį krisdavo netinkamu kampu.
Torpednešių atakos būdavo efektyvios jei priešas neaptikdavo besiartinančių torpednešių. Taip pat, jei būdavo surengiamos kompleksinės atakos, kurių metu naikintuvai slopindavo priešlėktuvinių pabūklų ugnį, pikiruojantys bombonešiai atakuodavo iš viršaus, o torpednešiai — iš šonų, palei vandens paviršių.
Stovinčių laivų apsauga nuo torpednešių buvo prieštorpediniai tinklai, saugoję nuo bet kokių torpedų, tiek aviacinių, tiek laivinių. Judantys laivai nuo torpednešių atakų galėdavo apsisaugoti plaukdami visu greičiu ir manevruodami. Neretai pakakdavo vienos torpedos, kad judantis laivas būtų tiek pažeistas, kad prarastų greitį ir (arba) galimybę manevruoti, ir taptų lengvu taikiniu. Neturintys povandeninės šarvų juostos laivai (pvz., lengvieji kreiseriai) buvo labai pažeidžiami. Sunkieji laivai, turintys povandeninę šarvų juostą, irgi prarasdavo judrumą, jei torpeda pataikydavo į vairus ar sraigtus. Todėl laivams apsiginti nuo priešo torpednešių buvo labai svarbi gera naikintuvų priedanga ir gausi, efektyvi priešlėktuvinė artilerija.
- Fairey Barracuda Mk III
- JAV denio torpednešis Douglas TBD Devastator (1938 m., lėktuvnešis USS Enterprise)
- Skrydžiui paruoštų torpednešių TBD Devastator eskadrilė lėktuvnešio USS Enterprisedenyje (1942-07-04, 7.30 ryto. Midvėjaus mūšis