Japuonėjė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Japuonėjė japuonėškā 日本 = Nippon aba Nihon, 日 (saulė) 本 (šaknės/kėlėms), požuodiou „saulės kėlėma“) īr Rītū Azėjės šalės, asontė terp Ramiuojė ondėnīna ė Japuonėjės jūras, Kuoriejės posesalė rītūs.
日本国 | |||||
| |||||
Valstībėnis gimnos: Kimi ga Yo | |||||
Valstībėnė kalba | Japuonu kalba | ||||
Suostėnė | Tokėjės | ||||
Dėdliausės miests | Tokėjės | ||||
Imperatuorios | Naruhito (徳仁) | ||||
ministros pėrmėninks | Fumio Kišida (岸田 文雄) | ||||
Pluotībė — Vėsos | 62-a 377 975 km2 | ||||
Gīvėntuoju — Vėsė (2020) — Gīvėntuoju tonkoms |
11-a 126 226 568 334 žm./km2 | ||||
BVP — Bėndros (2020) — vėinam gīv. |
4-a 5,568 trln. $ 44 585 $ | ||||
Valiota | Jena | ||||
Čiesa zuona | (UTC+9) | ||||
Liousoms - | |||||
Internets | jp | ||||
Tilipuona kuods | +81 | ||||
Japuonėjė īr ont Ognės žėida, tudie tėn tonkē žemės kostiejėmā. Japuonėjė sodara 14 125 salas, katrū glabnas īr Hokaids, Honšiū (vadėnama žemīnėnė dalėm), Šikoku, Kiūšiū ėr Okinava.
Japuonėjuo gīven aple 125 mln. gīvėntuoju, ta īr 11-a palē gīvėntuoju skaitlio šalės svietė ė vėina ėš tonkiausē apgīvendėntu. Dėdlīsės Tuokėjs īr dėdliausė metropuolėnė zuona svietė (38 mln. gīvėntuoju) ėr ontra palē pluotībė pu Niujorka. Aple 75 % terituorėjės deng medės, gīvėntuojē tonkiausē gīvėn līgomuosė. Japuonėjuo īr ėlgiausė gīvenėma trokmie terp vėsū dėdlesniū šaliū, ale vėsoumenė senie ė gīvėntuoju kuožnās metās mažie.