Čagatajaus chanatas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Čagatajaus chanatas buvo mongolų, vėliau lingvistiškai tiurkizuotas chanatas, susidaręs iš antrojo didžiojo chano Čingischano sūnaus Čagatajaus ir jo palikuonių valdytų žemių. Iš pradžių buvo Mongolų imperijos dalimi, vėliau tapo visiškai nepriklausoma valstybe. Kartais chanato istorijai priskiriama ir vėlesnių jo paveldėtojų – Mogulistano ir Mogulijos (Kašgarijos) istorija iki pat 1687 m.
mong. Цагадайн улс Čagatajaus chanatas | ||||
buvęs chanatas | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Sostinė | Almalikas | |||
Valdymo forma | chanatas | |||
Era | Naujieji laikai | |||
- Atsiskiria nuo Mongolų imperijos | 1260 m., 1260 | |||
- Suskyla | 1346 m. | |||
Klestėjimo laikotarpiu chanatas tęsėsi nuo Amudarjos piečiau Aralo jūros iki Altajaus kalnų dabartiniame Mongolijos ir Kinijos pasienyje.[1] Taigi, jis valdė dabartines teritorijas Rytų Turkestane, Kirgizijoje, Uzbekijoje, Tadžikijoje, Kazachijoje. Didžiąją dalį istorijos chanato politinis ir kultūrinis centras koncentravosi Rytų Turkestane (dab. Kinijos Sindziangas).