Arterija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Arterijos (lot. arteriae) – kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies, o jų visuma sudaro arterinę sistemą. Arterijos išnešioja plaučiuose deguonies prisotintą (arterinį) kraują po kūno audinius. Šakodamosi po kūną arterijos smulkėja, virsta arteriolėmis ir arteriniais kapiliarais. Arterijų sienelės yra raumeningos ir stiprios, nes priima kraują, kurį dideliu slėgiu išstumia širdis. Nerviniai signalai ir hormonai, cirkuliuojantys kraujyje, kontroliuoja lygiųjų raumenų susitraukimą ir išsiplėtimą, taip padidinama ar sumažinama kraujo srovė, pratekanti į įvairias kūno dalis ir kartu reguliuojama medžiagų (pvz.: deguonies) pernaša organizme.
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – šaltiniai tekste Jei galite, sutvarkykite. |
Dažnai klaidingai sakoma, kad arterijos – tai kraujagyslės, kuriomis teka arterinis kraujas, o venos tai kraujagyslės, kuriomis teka veninis kraujas. Tai yra tipinė klaida, nes kraujagyslės į arterijas ir venas skirstomos ne pagal jomis tekančio kraujo pobūdį (arterinį ar veninį), o pagal tai, ar jomis kraujas išteka iš širdies (arterijos) ar įteka į širdį (venos). Pvz., iš dešiniojo širdies skilvelio per plaučių arteriją veninis (prisotintas anglies dioksido) kraujas teka į plaučius, o per dvi plaučių venas arterinis (prisotintas deguonies) kraujas grįžta į kairįjį prieširdį.