Bliuzas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Bliuzas (angl. blues) – JAV vokalinis, vokalinis–instrumentinis, o vėliau ir instrumentinis žanras, kurio formavimuisi didžiausios įtakos turėjo vergų, gyvenusių pietinėse valstijose, ypač prie Misisipės deltos, dažniausiai liūdnos darbo dainos ir religinės giesmės (spiričiueliai, gospelai).
Bliuzas | |
---|---|
Stilistinės ištakos: | Afrikiečių kilmės amerikiečių folklorinė muzika, religinės bei darbo dainos |
Kultūrinės ištakos: | XIX amžiaus pabaiga, pietų JAV |
Tipiniai muzikiniai instrumentai: | Gitara - Pianinas - Lūpinė armonikėlė - Bosinė gitara - Būgnai - Saksofonas - Vokalas - Trimitas - Trombonas |
Vyraujantis populiarumas: | Paplitęs nuo XX amžiaus pradžios |
Bliuzas išsiskiria savo muzikine forma: posmelį sudaro 3 eilučių posmas, kurio antra eilutė tiksliai atkartoja pirmąją, kiekvienai eilutei skirti 4 muzikos taktai, taigi iš viso susidaro 12 taktų muzikinė–harmoninė struktūra. Kiekvienoje eilutėje vokalisto partija užima šiek tiek daugiau nei du taktus, o likusi dalis paliekama instrumento „atsakymui“ (instrumentalistas dažniausiai improvizuoja), todėl bliuzas – tai nuolatinis dialogas tarp vokalinės bei instrumentinės partijų.
Bliuzo improvizaciškumas turėjo lemiamos įtakos improvizacijų džiazo muzikoje atsiradimui. Bliuzui būdinga ir specifinė dermė, kurioje ypač intonuojami III ir VII- tas laipsniai bei sinkopinis ritmas ir ryškiai pabrėžiamos silpnosios takto dalys.