Daimyo
From Wikipedia, the free encyclopedia
Daimio (jap. 大名 = daimio) – bendras terminas, nusakantis galingą regioninį valdovą feodalinėje Japonijoje, kuri valdė didžiąją dalį provincijos iš savo didelės paveldimos žemės. Paraidžiui „dai“ (大) reiškia „didelis“, „mio“ nuo „mioden“ (名田) reiškia privačią žemę.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Po šiogūno jie buvo galingiausi žmonės feodalinėje Japonijoje nuo X a. iki XIX a. pradžios.
Nuo šugo Muromači laikotarpiu iki Sengoku laikotarpio ir Edo laikotarpio daimio rangas patyrė ilgą istoriją. Daimio buvo vadinami ir klanų vadai. Iš jų, bet ne visada, kildavo šiogūnai ir regentai.