Dengės karštligė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Dengės karštligė[1] arba Denge karštinė[2] – uodų platinama tropinė liga. Sukelėjas – flaviviridų šeimos RNR virusas (Dengės virusas).[3] Inkubacinis laikotarpis – 3-14 dienų nuo užkrato.[4] Simptomams būdingas karščiavimas, galvos skausmas, vėmimas, raumenų ir sąnarių skausmai, charakteringas odos niežėjimas ir išbėrimas.[3][4] Paprastai pasveikstama per 2-7 dienas.[3] Retesniais atvejais liga gali išsivystyti į sunkesnes ligos formas – hemoraginę karštligę (būdinga kraujosrūvos odoje, kraujavimai iš nosies, dantenų, skrandžio, žarnyno) ar šoko sindromą (išsivysto kolapsas).[3][4][1]
Karštinę sukelia Aedes genties uodų patelės, daugiausiai Aedes aegypti.[3][4] Virusas turi penkis serotipus.[5][6]. Priklausomai nuo serotipo, persirgus gali išsivystyti ilgalaikis arba trumpalaikis imunitetas.[3]
Yra išrasta vakcina nuo Dengės karštinės; prieinama keliose šalyse.[7] 2018 m. duomenimis, vakcina rekomenduojama tik tiems asmenims, kurie yra anksčiau sirgę šia liga ar bendruomenėse, kuriose aukštas pakartotinis sergamumas tarp vaikų.[8][9] Kiti prevencijos metodai – uodų veisimosi vietų naikinimas ir uodų įkandimų vengimas.[3]
Pirmąkart ligos protrūkis užfiksuotas 1779 m.[10] Dengės karštligė pasaulinio masto problema tapo nuo Antrojo pasaulinio karo, yra endeminė apie 120 pasaulio šalių, daugiausiai Pietryčių Azijoje, Pietų Azijoje ir Pietų Amerikoje.[9][11][10] Kasmet šia liga suserga apie 390 milijonų žmonių, iš kurių pusei milijono reikalinga gydymas ligoninėse.[3] Per metus nuo dengės karštligės miršta 40 000 žmonių.[9][12] 2019 m. susirgimų skaičius buvo smarkiai išaugęs.[13]
Lietuvoje Dengės karštinė nėra paplitusi. 2017 m. užregistruoti 4, 2018 m. – 3 įvežtiniai Dengės karštligės atvejai.<ref name=nvsc>