Gema
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gemà – ant akmens išraižytas mеno kūrinys. Gemos būna dviejų rūšių – kamėjos ir intalijos.
Kamėja – iškilus akmens raižinys, intalija – įdubęs. Santykis tarp kamėjos ir intalijos toks pats kaip ir tarp bareljefo (virš fono iškilusi skulptūra) ir kontrreljefo (fone įgilinta skulptūra).
Kamėjų ir intalijų raižymo menas vadinamas gliptika.
Kamėjos termino kilmė neaiški, bet šis nuo XIII amžiaus Vakarų Europoje vartojamas žodis (tuometinė prancūziška forma camaheu, camaieul) kilęs iš žodžio gr. κειμήλιον 'brangenybė', kurį iš Bizantijos atnešė kryžiaus žygių dalyviai. Intalijos pavadinimo kilmė itališka (it. intaglio 'raižymas').
Meno kūriniai iš akmens raižyti jau gilioje senovėje, pavyzdžiui, aptinkamos IV a. pr. m. e. sukurtos skarabėjų figūrėlės, tačiau tik IV-III a. pr. m. e. pradėtos gaminti reljefinės daugiasluoksnės kamėjos. Daugiausia tam naudotas sardoniksas, kurio įvairiaspalvių sluoksnių atidengimas suteikė daugiaspalvio piešinio efektą. Išskobdami baltus agato sluoksnius taip, kad pro juos prasišviestų gilesnis tamsus sluoksnis, senovės meistrai sukurdavo šešėlių iliuziją.