Haličo kunigaikštystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Haličo kunigaikštystė, Galicijos kunigaikštystė (senąja rytų slavų kalba: Галицкоє кънѧжьство, ukr. Галицьке князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII amžiuje Galicijos istoriniame regione: dabartinės Ukrainos Lvovo, Ternopolio, Ivano Frankivsko srityse bei gretimose teritorijose Lenkijos Pakarpatės vaivadijoje.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Trumpi faktai
Галицкоє кънѧжьство Haličo kunigaikštystė | |||||
Buvusi kunigaikštystė | |||||
| |||||
| |||||
Sostinė | Haličas | ||||
Kalbos | senoji slavų | ||||
Valdymo forma | Monarchija | ||||
Haličo kunigaikščiai | |||||
1141 — 1153 (pirmas) | Vladimiras Volodarevičius | ||||
1189–1199 (paskutinis) | Vladimiras Jaroslavičius | ||||
Era | Viduramžiai | ||||
- Atsiskyrė nuo Černigovo | 1141 m., 1141 | ||||
- Susijungė su Voluine | 1191 m. | ||||
Uždaryti
Ji taip pat valdė vakarų Podolę (Chmelnickio ir Vinycios sritys), kontroliavo vadinamąją Berladę (ukr. Берладь) - teritorijas šiaurės rytų Rumunijoje, Moldavijoje ir Ukrainos Odesos srityje.