Izraelitai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Izraelitai (hebr. בני ישראל = Bnai Yisraʾel - "Izraelio vaikai"), Izraelio tauta – senovės semitų etninė grupė, XIV-VII a. pr. m. e. gyvenusi Palestinoje. Izraelitai kalbėjo senovės hebrajų kalba, kuri buvo užrašoma senovės hebrajų raštu. Ši kalba kartu su aramėjų kalba, amonitų kalba ir dar keliomis kalbomis priklauso prie šiaurės vakarų semitų kalbų dialektų.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Senovės Sirijos istorija | |
Priešistorinė Sirija | |
Ebla, Nagaras, Maris | |
Akado imperija > III Ūro dinastija | |
Amoritų miestai valstybės: | |
Ugaritas, Alalachas, Jamchadas, Katna, Kadešas, Karchemišas | |
Mitanijos imperija | |
Hetitų imperija | |
Siro-hetitai (Aramėjai) | |
Asirija > Babilonija | |
Persija > Makedonija | |
Seleukidų imperija | |
Romos imperija (Sirija) | |
Sirijos istorija |
Izraelio tautos nariai kitaip dar yra vadinami hebrajais, populiariai dar žinomi kaip Išrinktoji tauta.
Po VII a. pr. m. e. iš izraelitų išsivystė dvi atskiros etninės grupės - žydai ir samariečiai.