Karaliaučiaus pilis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Karaliaučiaus pilis (vok. Königsberger Schloss) – viena iš pagrindinių Vokiečių ordino pilių, pastatyta Kryžiaus karų metu kryžiuočių okupuotoje Senovės Prūsijos Sembos žemėje, Priegliaus upės žiotyse 1255 m., davusi pradžią Karaliaučiaus miestui. 1312–1525 m. joje rezidavo ordino didysis maršalas, 1457–1525 m. – didysis magistras.
Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą, per antivokiškos koalicijos sąjungininkų antpuolius degė ir buvo labai apgriauta. Panaudojant sprogmenis galutinai nugriauta 1967 m. ir dalyje jos teritorijos 1970 m. buvo pradėtas statyti Tarybų namo administracinis pastatas, kuris tapo neoficialiu tarybinio ir rusiškojo Karaliaučiaus, dabar oficialiai vadinamo Kaliningradu, simboliu.