Kotryna Mediči
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kotryna Mediči (it. Caterina de' Medici, pranc. Catherine de Médicis, 1519 m. balandžio 13 d. Florencija – 1589 m. sausio 5 d. Blua pilis) – italų didikė, kuri, kaip Henriko II žmona, 1547–1559 m. buvo Prancūzijos karalienė. Trys iš jos sūnų vėliau tapo Prancūzijos karaliais, per juos Kotryna Mediči turėjo ilgalaikę įtaką Prancūzijos politiniam gyvenimui. Kurį laiką Prancūziją ji valdė kaip regentė.
Kotryna Mediči | |
---|---|
Kotryna Mediči apie 1555 m. | |
Medičiai | |
Kotrynos Mediči herbas | |
Visas vardas | Caterina Maria Romula di Lorenzo de' Medici |
Gimė | 1519 m. balandžio 13 d. Florencija |
Mirė | 1589 m. sausio 5 d. (69 metai) Blua pilis |
Palaidotas (-a) | perlaidotas Sen Deni bazilika |
Tėvas | Lorencas de Medičis |
Motina | Magdalena de la Tur |
Sutuoktinis (-ė) | Henrikas II |
Vaikai | Pranciškus II Elžbieta Valua Klaudija Valua Liudvikas Valua Karolis IX Henrikas Valua Margarita de Valua Pranciškus Valua Žana Valua Viktorija Valua |
Prancūzijos karalienė | |
Valdė | 1547 m. kovo 31 d. – 1559 m. liepos 10 d. (12 metų) |
Pirmtakas | Eleonora Habsburg |
Įpėdinis | Marija Stiuart |
Vikiteka | Kotryna Mediči |
1533 metais, būdama keturiolikos metų Kotryna ištekėjo už antrojo Pranciškaus I ir Klaudijos sūnaus Henriko. Pasikeitusi vardą į jo prancūzišką versiją, Kotryna, kaip Henriko II žmona, 1547–1559 m. buvo Prancūzijos karalienė. Savo valdžios laikotarpiu, Henrikas neįsileido Kotrynos į valstybės valdymą, tačiau suteikė daug malonių savo favoritei Dianai de Puatjė, kuri jam turėjo didžiulę įtaką. Mirus Henrikui II, Kotryna įsiliejo į politinį šalies gyvenimą kaip silpno penkiolikmečio savo sūnaus Pranciškaus II motina. Jam mirus 1560 metais, ji tapo savo dešimtmečio sūnaus Karolio IX regente, jai buvo suteiktos pašalinimo galios. Po Karolio mirties 1574 metais Kotryna atliko svarbų vaidmenį savo trečiojo sūnaus Henriko III valdymo metu. Jos patarimais Henrikas nebesivadovavo likus vos keliems mėnesiams iki Kotrynos mirties.
Visi trys Kotrynos sūnūs Prancūziją valdė beveik nuolatinio pilietinio ir religinio karo metu. Problemos, su kuriomis susidūrė monarchija buvo sunkios ir painios, tačiau Kotryna Mediči sugebėjo išlaikyti monarchijos ir valdžios institucijų funkcijas bent jau minimaliu lygiu. Iš pradžių Kotryna išsprendė maištaujančių protestantų (hugenotų) problemą, padarydama tam tikrų nuolaidų. Tačiau ji nesugebėjo perprasti protestantiškų religinių problemų. Vėliau ji sugrįžo prie griežtos politikos hugenotų klausimu. Dėl to ji buvo kaltinama perdėtu persekiojimu, prisidengiant savo sūnaus karaliaus vardu. Garsiausias to atvejis buvo 1572 m. Šventojo Baltramiejaus nakties skerdynės, kurių metu Paryžiuje ir visoje Prancūzijoje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.
Kai kurie istorikai išteisina Kotryną dėl blogiausių karūnos sprendimų, nors jos žiaurumo įrodymus galima pamatyti jos laiškuose. Iš tikrųjų jos įtaką visuomet ribojo pilietinių karų padariniai. Dėl to jos politiką galima laikyti beviltišku bandymu bet kokia kaina išlaikyti Valua dinastiją valdžioje, o jos globą menams – būdu išaukštinti monarchiją, kurios prestižas greitai prastėjo. Abejotina, ar be Kotrynos jos sūnūs būtų sugebėję išlikti valdžioje. Metai, kada jie valdė, vadinami „Kotrynos Mediči amžiumi". Anot jos biografo Marko Streidžo, Kotryna buvo galingiausia moteris XVI amžiaus Europoje.