Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kunigaikštystė (Ducatus Curlandiae et Semigalliae), buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, po kurio atiteko Rusijai. Pirmojo pasaulinio karo metu 1918 m. taip pat trumpam buvo sudaryta to paties pavadinimo kunigaikštystė apėmusi Kuršą ir Žiemgalą. Kiek vėliau tapo Jungtinės Baltijos Kunigaikštystės dalimi, kuri panaikinta tais pačiais 1918 m.
lot. Ducatus Curlandiae et Semigalliae Kuršo ir Žiemgalos Hercogystė | |||||
Abiejų tautų respublikos vasalė | |||||
| |||||
| |||||
Kuršo padėtis 1740 m. | |||||
Sostinė | Kuldyga, vėliau Jelgava | ||||
Kalbos | vokiečių, latvių | ||||
Religija | Evangelikų liuteronų | ||||
Valdymo forma | monarchija | ||||
Kuršo kunigaikštis | |||||
1559-1587 | Gotthard von Kettler | ||||
1769-1795 | Peter von Biron | ||||
Istorija | |||||
Plotas | |||||
- 1870 | 27 286 km² | ||||
Gyventojai | |||||
- 1870 | 619 154 | ||||
Gyventojų tankumas | 22,7 /km² | ||||
Valiuta | Taleris | ||||
Kuršo kunigaikštystė įkurta 1561 m., kai Gothardas Ketleris, paskutinis Vokiečių ordino magistras Livonijoje, šią Ordino valstybės dalį pertvarkė į pasaulietinę kunigaikštystę.
Jos pirmieji valdovai turėjo pretenzijų į visą Latviją, todėl jų titulas buvo Dei gratia in Livonia Curlandiae & Semigalliae Rex. Hercogystei viena po kitos vadovavo dvi dinastijos ir pora su jomis nesusijusių hercogų. Apėmė dabartinės Latvijos dalį, esančią tarp Lietuvos (pietuose) ir Rygos įlankos bei Dauguvos (šiaurėje). Dauguma gyventojų buvo latviai valstiečiai baudžiauninkai, valdžia priklausė feodalams ir miestiečiams vokiečiams.