Mūšis dėl Prancūzijos
From Wikipedia, the free encyclopedia
Mūšis dėl Prancūzijos (pranc. bataille de France) – Antrojo pasaulinio karo epizodas, prasidėjęs 1940 m. gegužės 10 d. Vermachto puolimu Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge, ir pasibaigęs Prancūzijos kapituliacija birželio 22 d.
Mūšis dėl Prancūzijos | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Vakarų frontas | |||||||
Vokiečių kareiviai žygiuoja per Triumfo arką po Paryžiaus pasidavimo, 1940 m. birželio 14 d. | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Prancūzija Jungtinė Karalystė Kanada Belgija Nyderlandai Lenkija Čekoslovakija Liuksemburgas |
Vokietija Italija (nuo birželio 10 d.) | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Maurice Gamelin (iki gegužės 17 d.) Leopoldas III |
Walther von Brauchitsch Gerd von Rundstedt Fedor von Bock Wilhelm von Leeb Albert Kesselring Heincas Guderianas Umberto II |
1940 m. gegužės 10 d. vokiečių ir italų pajėgos pradėjo puolimą prieš Prancūziją, kuri 1939 m. rugsėjo 3 d., po Vokietijos invazijos į Lenkiją, paskelbė karą Vokietijai. Po Vokietijos pajėgų puolimo pasinaudojant blickrygo taktika birželio 22 d. Prancūzija kapituliavo. Tuo metu didžioji jos dalis buvo okupuota, o iš armijos praktiškai nieko neliko.
Tuo pat metu Vokietija įsiveržė į Belgiją ir Nyderlandus, juos užėmė ir sutriuškino britų ekspedicinį korpusą.
Šio karo epizodo metu Vokietija atsikratė tuo metu pagrindinio savo priešininko. Užėmus Prancūziją buvo sukurtas placdarmas galimam išsilaipinimui Britanijoje.