Markas Antonijus
From Wikipedia, the free encyclopedia
Markas Antonijus (lot. Marcus Antonius; apie 83 m. pr. m. e. sausio 14 d. – 30 m. pr. m. e. rugpjūčio 1 d.) buvo Romos respublikos politikas ir karvedys. Tris kartus buvo konsulu - 44 m. pr. m. e., 34 m. pr. m. e. ir 31 m. pr. m. e. (paskutinį kartą oficialiai pareigų eiti nepradėjo).
Markas Antonijus lot. Marcus Antonius | |
---|---|
Marko Antonijaus biustas | |
Gimė | 83 m. pr. m. e. sausio 14 d. Roma |
Mirė | 30 m. pr. m. e. Aleksandrija |
Palaidotas (-a) | Aleksandrija |
Tėvai | Marcus Antonius Creticus ir Julia Antonia |
Veikla | Romos respublikos valstybės veikėjas, karvedys. |
Vikiteka | Markas Antonijus |
Antonijus buvo kilęs iš senos, tačiau tik neseniai iškilusios plebėjų giminės. Jaunystėje laiką leido sostinės "auksinio jaunimo" rate, kuo gerokai pakenkė savo reputacijai. Vadovaujamas Gabinijaus kovėsi Judėjoje ir Egipte, vėliau vadovaujamas Cezario Galijos ir pilietiniame karuose ir pelnė talentingo karvedžio šlovę. Markas tapo vienu artimiausių Julijaus Cezario bendražygių ir jo globojamas greitai iškilo. Kol Cezaris šalino savo politinius oponentus Graikijoje, Šiaurės Afrikoje ir Ispanijoje, Antonijus buvo paskirtas Italijos administratoriumi.
Kai po Cezario nužudymo 44 m. pr. m. e. jo paveldėtoju buvo paskelbtas Gajus Oktavijus (Oktavianas), Antonijus iš pradžių pabandė valdžią užimti vienas, po to susivienijo su Cezario sūnėnu ir įvaikiu Oktavianu ir kitu Cezario karvedžiu Lepidu. Jie suformavo politinę sąjungą šiandien vadinamą Antruoju triumviratu, kuri turėjo kovoti su respublikonais - sąmokslo prieš Cezarį dalyviais. Triumvirai pradėjo žiaurias proskripcijas, nukreiptas prieš turtuolius ir savo asmeninius priešus, būtent Antonijui priskiriama iniciatyva nužudyti garsų oratorių ir filosofą Ciceroną. 42 m. pr. m. e. triumvirams nugalėjus Cezario žudikus mūšyje prie Filipų jie pasidalino Respubliką ir Markas Antonijus pradėjo valdyti rytines provincijas. Jam taip pat atiteko satelitinė Egipto karalystė, tuo metu valdoma Kleopatros VII. Markas Antonijus buvo įgaliotas kariauti su Romos priešininke Partų imperija.
Santykiai tarp triumvirų pašlijo, kai jie ėmė siekti vis daugiau politinės valdžios vienas kito sąskaita. Pilietinio karo tarp Antonijaus ir Oktaviano pavyko išvengti, kai 40 m. pr. m. e. Antonijus vedė Oktaviano seserį Oktaviją. Lepidas iš sąjungininkų buvo pašalintas 36 m. pr. m. e., o 33 m. pr. m. e. dėl Oktaviano ir Marko Antonijaus nesutarimų jų santykiai vėl pablogėjo. Priešiškumas peraugo į pilietinį karą 31 m. pr. m. e., kai Oktaviano nurodymu Romos senatas paskelbė karą Kleopatrai ir Antonijų paskelbė išdaviku. Markas Antonijus buvo nugalėtas Akcijaus jūrų mūšyje ir trumpame sausumos mūšyje Aleksandrijoje. 30 m. pr. m. e. Markas Antonijus ir Kleopatra VII nusižudė.
Po Antonijaus mirties Oktavianas tapo neginčijamu Romos pasaulio valdovu. 27 m. pr. m. e. jam buvo suteiktas Augusto titulas, Romos Respublika virto imperija, o Oktavianas tapo jos pirmuoju imperatoriumi.