Meridianinis skritulys
From Wikipedia, the free encyclopedia
Meridianinis skritulys – astrometrijos įtaisas, skirtas dangaus kūnų koordinatėms nustatyti. Jo veikimo principas pagrįstas šviesulio zenitinio nuotolio nustatymu, kai jis kerta dangaus dienovidinį (meridianą).
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
XVII amžiuje šviesulių padėtims nustatyti buvo naudojamas sekstantas, kol 1690 metais Ole Romer (Danija) išrado meridianinį skritulį.
Pirmasis meridianinis skritulys universaliam naudojimui buvo sumontuotas Grinviče 1721 metais. XVIII amžiuje anglų astronomas Jesse Ramsden patobulino šio įtaiso kampų nustatymą pritaisydamas mikrometrą ir mikroskpą. Pirmasis modernus meridianinis skritulys buvo sukonstruotas Grumbridžo observatorijoje. XIX amžiuje buvo sukonstruoti dar du meridianiniai skrituliai Getingene ir Konigsberge, kuriuos sukonstravo Reichenbech ir Johann Georg Repsold.