Molis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Molis – nuosėdinė uoliena sudaryta iš dalelių, kurių skersmuo mažesnis nei 2 μm (substancija – iki 5μm). Molį daugiausia sudaro hidrosilikatiniai mineralai. Pagrindinės cheminės medžiagos – silicio (IV) oksidas (SiO2) ir aliuminio oksidas (Al2O3). Molis susidaro iš kitų uolienų, kaip cheminio bei hidroterminio dūlėjimo produktas. Yra išskiriama daugiau kaip 30 įvairių molių, skirstomų į grupes:
- kaolinitinis molis – sudarytas iš kaolinito, Al2Si2O5(OH)4
- ilitinis molis – sudarytas iš ilito, (K, H3O)(Al, Mg, Fe)2(Si, Al)4O10[ (OH)2,(H2O)]
- smektitinis molis – sudarytas iš montmorilonito, (Na, Ca)0.33(Al, Mg)2Si4O10(OH)2·nH2O
- chloritinis molis – įvairios cheminės sandaros su daug cheminių priemaišų
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Molis (reikšmės).
Varvinis molis (arba juostuotas molis), susidarė tarpledynmečiais, kai prieledyniniuose ežeruose sezoniškai sluoksniais nusėsdavo molio dalelės ir aleurito arba smulkaus smėlio dalelės. Šaltuoju metų laiku, kai ežerus padengdavo ledas, nusėsdavo molis, nes vandens maišymosi procesas sulėtėdavo. Šiltuoju metų laikotarpiu vandens maišymasis vyko sparčiau, todėl telkinio dugne nusėsdavo stambesnės dalelės. Pagal sluoksnių dydžius galima spręsti apie paleoklimatines teritorijos sąlygas. O taip pat pagal sluoksnių skaičių galima nustatyti prieledyninio ežero chronologiją (metų skaičių).
Jei nuosėdose vyrauja mineralų dalelės, didesnės, negu 5 μm, uoliena vadinama liosu.