Normandijos hercogystė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Normandijos hercogystė (pranc. Duché de Normandie) – hercogystė šiaurinėje Prancūzijos pakrantėje prie Lamanšo. Hercogystė susidarė iš valdos (manoma, grafystės), 911 m. karaliaus Karolio III Naiviojo atiduotos vikingų vadui Rolui pagal Saint-Clair – sur-Epte sutartį. Prieš tai nuo VIII a. šias žemes puldinėjo danai, Airijos vikingai ir Orknio vikingai bei Anglijos danai (iš Danelago).
pranc. Duché de Normandie' Normandijos hercogystė | |||||
nebėra | |||||
| |||||
| |||||
Sostinė | Ruanas | ||||
Kalbos | (normandų kalba) | ||||
Valdymo forma | Feodalinė monarchija | ||||
monarchas | |||||
911-927 | grafas Rolas Vikingas | ||||
996-1027 | hercogas Ričardas II | ||||
Istorija | |||||
- Saint-Clair-sur-Epte sutartis | 911 m., 911 | ||||
- Didžioji Prancūzų revoliucija | 1204 m. | ||||
Iš pradžių Normandijos hercogystė apėmė šiaurinę Neustrijos provincijos dalį aplink Ruaną ir Seną, vėliau buvo užkariavimais išplėsta į pietus ir apėmė Évreux ir Alensoną bei vakarus į bretonų žemes, kol apėmė maždaug dabartinius Prancūzijos Aukštutinės Normandijos ir Žemutinės Normandijos regionus bei Normandijos salas.
Kai pirmieji normaniškai kalbantys kolonistai pasklido po hercogystės žemes, jie perėmė vietinių gyventojų naudotą galų – romanų kalbą, panašiai kaip ir normanų valdovai vėliau perėmė savo valdomų anglų kalbą. Susiliejant šioms kalboms susiformavo nauja normanų kalba. Panašiai ir normanų užkariautoje Anglijoje susidarė analogiška anglų – normanų kalba. Hercogystės ir Anglijos literatūra normaniškuoju periodu vadinama anglų-normanų literatūra.