Tinklainė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Tinklainė (lot. retina, tunica interna bulbi) – nervinis, juntamasis akies obuolio sluoksnis. Tinklainę sudaro dvi dalys: jautri šviesai ir dirginimui reginė dalis, ir nejautri šviesai – akloji tinklainės dalis. Gyvoje akyje tinklainė skaidri. Tamsoje buvusios akies tinklainė yra raudona, apšviesta ji išblunka, darosi bespalvė. Po mirties ji tampa matine, o geltonosios dėmės sritis – geltona. Su gretimais audiniais ji glaudžiai jungiasi prie regos nervo disko. Pro regos nervo diską į tinklainę įeina ir išeina kraujagyslės, čia nėra šviesai jautrių elementų. Tinklainė storiausia aplink regos nervo diską, toliau ji plonėja.
Tinklainė sudaryta iš nervinių elementų ir ramstinio audinio. Joje labai svarbios neuroepitelinės ląstelės: stiebeliai (lazdelės, lot. bacili) ir kūgeliai, kolbelės (lot. coni). Šiose ląstelėse šviesos energija virsta jaudinimu, kuris regos nervu sklinda į didžiųjų pusrutulių žievės pakaušio skiltį.
- Stiebeliai (lazdelės) (lot. bacili). Jų yra apie 130–150 milijonų, išsisklaidę po visą tinklainę, labai jautrūs šviesai. Stiebeliuose yra rodopsino. Stiebeliai yra tinklainės periferijoje. Juos dirgina silpna prieblandos šviesa. Jie spalvų neskiria.
- Kūgeliai (kolbelės) (lot. coni). Jų yra 6-7 milijonai, susikaupę centrinėje tinklainės dalyje. Kūgeliuose randamas jodopsinas. Kūgeliai susitelkę geltonojoje dėmėje. Jų dėka skiriame daiktų spalvą, jų formą, detales.
Tinklainė storiausia yra aplink regos nervo diską (0,4 mm), o ploniausia – centrinėje tinklainės dalyje ir prie ora serrata (0,1 mm).[1]