Salaspilio mūšis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Sãlaspilio mūšis (pavadintas pagal Sãlaspilio miestą Latvijoje, 18 km į pietryčius nuo Rygos) vyko 1605 m. rugsėjo 27 d. tarp Lietuvos ir Švedijos kariuomenių, vykstant 1600–1611 m. karui dėl Livonijos.[1] Laikoma viena iš didžiausių pergalių Abiejų Tautų Respublikos istorijoje.
Daugiau informacijos Sãlaspilio mūšis, Data ...
Sãlaspilio mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Lenkijos-Švedijos karas (1600-1611) | |||||||
Kircholmo mūšis, autorius Pieter Snayers. | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Švedijos karalystė | |||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Jonas Karolis Chodkevičius, Lietuvos etmonas | Karolis IX | ||||||
Pajėgos | |||||||
1 300 pėstininkų 2 500 kavaleristų 5 patrankos |
11 000 pėstininkų 3 000 raitelių 11 patrankų | ||||||
Nuostoliai | |||||||
100 žuvusių 200 sužeistų |
8 000 (9 500) žuvusių |
Uždaryti
Istoriniuose šaltiniuose dažnai vadinamas Kircholmo mūšiu, nes dabartinis Salaspilis taip vadintas iki 1917 m.