Senoji anglų kalba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Senoji anglų kalba (dar vadinama anglosaksų kalba) – iš germanų prokalbės kilusi ankstyviausioji anglų kalbos forma, vartota nuo V iki XII amžiaus Anglijos ir pietinės Škotijos teritorijose.
Daugiau informacijos Kalbama, Kalbančiųjų skaičius ...
Senoji anglų kalba Ænglisc, Anglisc, Englisc anglosaksų kalba Anglo-Saxon | |
Kalbama | Dabartinėse Anglijos ir pietų Škotijos teritorijose. |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 0 |
Kalbos išnykimas | XII a., evoliucionavo į vidurinę anglų kalbą |
Kilmė | Indoeuropiečių kalbos |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | nėra |
ISO 639-2 | ang |
ISO 639-3 | ang |
Uždaryti
Raštas iki XII a. – runos, vėliau jį pakeitė karolingiškasis. Nuo VII a. pasipildė lotynų kalbos žodžiais. IX a. pradėjo ryškėti skandinavų kalbų įtaka. VIII–XII a. užrašytas svarbiausias anglosaksų epas – „Sakmė apie Beovulfą“. Kiti žymesni anglosaksų kalba parašyti veikalai:
- Junijaus rankraštis (Junius manuscript);
- Ekseterio knyga (Exeter Book)
- Verčelio knyga (Vercelli Book)
- Novelio kodeksas (Nowell Codex).