Serpentas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Serpeñtas (lot. serpens, 'gyvatė') – senovinis pučiamasis muzikos instrumentas, kurio korpusas yra suraitytos gyvatės pavidalo. Tai labai žemo garso medinis (vėliau gamintas ir iš metalo) aerofonų grupės pučiamasis instrumentas. Pradėtas naudoti Europoje XV-XVI a. Vėliau tapo tūbos pirmtaku, nes meistrai nenuilstamai ieškojo tokio instrumento, kuris taptų pilnaverčiu varinių pučiamųjų instrumentų grupės nariu, turinčiu pastovų, gražų bosinį tembrą.
Serpentas | |
pučiamasis | |
---|---|
Hornbostel–Sachs klasifikacija | (aerofonas) |
Išsivystė | XVI a. |
Garsų diapazonas | |
| |
Susiję instrumentai | |
|
Serpentas turėjo mundštuką, pagamintą iš dramblio kaulo ar kitų gyvulių kaulo, labai panašų į šiuolaikinių varinių pučiamųjų instrumentų. Pradžioje ant korpuso buvo šešios atviros kiaurymės, o vėlesni modeliai jau turėjo įrengtus vožtuvėlius. Buvo naudojamas bažnytinių kūrinių atlikimui, bosų „palaikymui“ bažnyčių chore. Gana stipraus ir grubaus, intonaciniu požiūriu nestabilaus garso instrumentas. Įėjo į daugelio orkestrų sudėtį.
- Serpento pūtikas XVIII a. graviūroje
- Muzikos žinyno (1883 m.) piešinyje
- Instrumentas dėkle
- Muziejaus eksponatas
- Pašto ženkle