Šešiakampis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šešiakampis – daugiakampis, turintis šešias kraštines ir šešias viršūnes.
Taisyklingo šešiakampio pagrindinius sąryšius pirmą kartą aprašė Euklidas veikale Pradmenys, IV-os knygos 15-oje teoremoje. Sujungus priešingus šešiakampio kampus, susidaro šeši lygiakraščiai trikampiai. Jeigu yra sujungiami ne visi priešingi kampai, gaunama heksagrama.