Šilko kelias
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šilko kelias – kelių iš Kinijos į Europą visuma, kuriais Viduramžiais buvo gabenamas šilkas ir kitos vertingos prekės.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šilko kelias laikomas pagrindiniu keliu, kadaise sujungusiu priešingus Eurazijos pakraščius. Tai nebuvo vienas konkretus kelias, bet daugybės kelių visuma. Paprastai šiuo pavadinimu yra įvardijamos trys kelių sistemos: sausumos šilko kelias, Jūrinis šilko kelias ir Pietinis šilko kelias, dar vadinamas arbatos keliu. Naudojant tik terminą „šilko kelias“, dažniausiai turimas omenyje sausumos kelias.
Šilko kelio sąvoka atsirado 1877 m., kai ją pavartojo vokiečių geografas ir keliautojas Ferdinandas fon Richthofenas.
UNESCO pripažino Šilko kelią kaip pasaulio kultūros paveldą. 2014 m. jo ryčiausia dalis (kelių sistemos esančios Kinijoje, Kazachstane ir Kirgizijoje) įregistruotos kaip Čangano-Tianšanio koridoriaus kelių tinklas, o 2023 m. jo vidurinė dalis (esanti Uzbekijoje, Tadžikijoje ir Turkmėnijoje) - kaip Zarafšano-Karakumų koridorius.