Lotynai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Lotynai (lot. Latini) − indoeuropietiškos kilmės italikų etninė grupė, gyvenusi senovės Lacijaus žemėse (Italijoje). Savarankiškos ir nepriklausomos lotynų bendruomenės palaikė glaudžius kultūrinius santykius, išpažino bendrus religinius kultus. Sudarydami jungtinę etninę grupę, lotynai kalbėjo bendra lotynų kalba. Lotynų bendruomenės pasižymėjo panašiomis politinėmis, socialinėmis santvarkomis.[1]
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Pirmojo tūkstantmečio pradžioje pr. m. e. lotynų kalba buvo viena iš daugelio italikų kalbų, kurios priklausė indoeuropiečių kalbų šeimai. Archeologijoje lotynų materiali kultūra yra žinoma kaip Lacijaus kultūra, susiformavusi vėlyvajame bronzos amžiuje (1200–1000 m. pr. m. e.) centrinėje Apeninų pusiasalio dalyje. Pasak Romos istorinės tradicijos, 338 m. pr. m. e. nepriklausomais laikomi lotynų miestai-valstybės buvo pajungti augančios Romos respublikos.
Pagrindiniai rašytiniai šaltiniai apie lotynus priklauso Romos istorinei tradicijai. Nors legendomis apipintas Romos įkūrimas yra priskiriamas lotynams, tikėtina, kad ankstyvąją romėnų bendruomenę sudarė etniškai mišri gyventojų grupė. Jai galėjo priklausyti Romos įkūrimo istorijose minimi sabinai, etruskai ir kitos kaimynystėje gyvenusios tautinės grupės. Tikslūs istoriniai duomenys apie ankstyvuosius Romos santykius su lotynais yra nepatikimi ir ginčytini. Tikėtina, kad palaipsniui nuo šeštojo amžiaus pr. m. e. Romos įgyta politinė hegemonija kėlė nesutarimų dėl politinės lotynų miesto-valstybių nepriklausomybės. 341–338 m. pr. m. e. vykusiame Lotynų kare dauguma savarankiškų lotynų miestų-valstybių susivienijo kovai prieš Romos dominavimą. 338 m. pr. m. e. lotynų sąjungai pralaimėjus karą, jie tapo politiškai priklausomi nuo Romos.