Saulius
From Wikipedia, the free encyclopedia
Saulius (~1021–1000 m. pr. m. e.[1]) – pirmasis suvienytosios Izraelio karalystės karalius (XI a. pr. m. e.). Jo istoriškumas nėra įrodytas.[2] Daugiausia apie Saulių rašoma 1 Samuelio knygoje. Anot Biblijos, Saulius buvęs Kišo sūnus, priklausęs Benjamino genčiai. Per karą su amonitų gentimis dėl Jabešo miesto pasižymėjo kaip karvedys ir Izraelio genčių sąjungos buvo paskelbtas karaliumi.[3]
Sauliaus vadovaujami izraelitai išsivadavo iš filistinų priespaudos. Apie 1004 m. pr. m. e. izraelitai prie Gilbojos kalno pralaimėjo filistinams. Mūšyje žuvo trys Sauliaus sūnūs – Jonatanas, Abinadabas ir Malchisuvas. Saulius buvo sunkiai sužeistas ir nusižudė.[3] Hebrajiškame Biblijos tekste minima, kad valdęs dvejus metus, tačiau paprastai manoma, kad tekstas pažeistas, veikiausiai buvo rašoma, jog valdęs 20 ar 22 metus.[2]