Snaiperis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Snaiperis – apmokytas ir parengtas žmogus (paprastai karys ar policininkas), kurio tikslas, šaunant iš šautuvo su optiniu taikikliu, pataikyti į dideliu atstumu nutolusį taikinį.[1]
Žodis snaiperis kilęs iš angl. snipe (liet. perkūno oželis) – gerai pasislepiantis paukštelis, kuris išgasdintas skrenda blaškydamasis į šonus. Tai labai sunkus taikinys. Apie 1770 m angliškas žodis angl. snipper reiškė tokių paukštelių medžiotoją, maždaug nuo 1892 m. pradėtas vartoti perkeltine prasme, taikliam šauliui pavadinti.[2]
Snaiperiui svarbu gebėti slėptis, nepastebimam judėti, stebėti aplinką, apskaičiuoti kulkos skriejimo trajektoriją, kuri priklauso nuo daugelio faktorių: atstumo, vėjo, oro temperatūros ir drėgnio ir pan.