Vokiečių kalba (vokiškai Deutsch (plačiau), tariama: [ˈdɔʏ̯tʃ]; deutsche Sprache, tariama: [ˈdɔʏ̯tʃə ˈʃpʀaːχə]) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.[24] Tai viena didžiausių pasaulio kalbų po kinų, arabų, hindi, anglų, ispanų, bengalų, portugalų, rusų ir japonų kalbų, taip pat ir viena įtakingiausių.[25] Europos Sąjungoje vokiečių kalba yra pirmoje vietoje pagal skaičių žmonių, kuriems ši kalba yra gimtoji (daugiau nei 90 mln.). Daugiausia vartojama pačių vokiečių Vokietijoje, taip pat kitose vokiškai kalbančiose šalyse – Austrijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, vokiškai kalbančiuose Šveicarijos kantonuose, rytų Belgijoje, Italijoje (Pietų Tirolyje), Elzase ir Lotaringijoje, šiaurės Šlėzvige. Vokiškai kalbančių tautinių mažumų yra Vidurio Europoje bei kitose pasaulio šalyse. Vokiečių kalbą ir literatūrą tiria vokiečių filologija.
Daugiau informacijos Kalbama, Kalbančiųjų skaičius ...
Vokiečių kalba Deutsch |
Kalbama | Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Namibijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, JAV, Kanadoje, Argentinoje, Australijoje, Brazilijoje, PAR ir kitur |
---|
Kalbančiųjų skaičius | apie 120 mln. (gimtoji),[1][2] apie 80 mln. (negimtoji)[1] |
---|
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 10 |
---|
Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė Germanų prokalbė Germanų kalbos Vakarų germanų kalbos vokiečių aukštaičių vokiečių |
---|
Oficialus statusas |
---|
Oficiali kalba | Austrija Belgija Italija (tik Pietų Tirolyje) Lichtenšteinas Liuksemburgas Šveicarija Vokietija Europos Sąjunga (oficiali ir darbo kalba)
Taip pat oficiali kalba:
Prancūzija („Regioninė kalba“ Elzaso regione ir Mozelio departamente),[3] Namibija („Nacionalinė kalba“; iki 1990 m. buvo oficiali kalba),[4] Lenkija („Pagalbinė kalba“ daugelyje bendruomenių),[5] Slovakija: Krahulėje („Oficiali kalba“ savivaldybės mastu)[6] Vatikanas (Šveicarų sargybos kalba)[7] Venesuela (Kolonija Tovaras)[8]
Pripažinta kaip tautinių mažumų kalba:
Brazilija[9][10][11] Čekija[12] Danija[13] Kazachstanas[14] Kirgizija[15] Italija[16] Pietų Afrikos Respublika[17] Rumunija,[18] Rusija[19] Slovakija[20] Vengrija[21][22][23]
|
---|
Prižiūrinčios institucijos | Rat für deutsche Rechtschreibung |
---|
Kalbos kodai |
---|
ISO 639-1 | de |
---|
ISO 639-2 | ger (B), deu (T) |
---|
ISO 639-3 | deu |
---|
SIL | GER |
---|
Geografinis paplitimas |
---|
|
Uždaryti
Tai indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba, kilusi iš germanų prokalbės. Raštas remiasi lotyniškąja abėcėle, kuri yra papildyta umliautais (ä, ö, ü) bei ligatūra escet (ß). Seniausi rašto paminklai iš VIII a.[26]