Arabų kalba
kalba / From Wikipedia, the free encyclopedia
Arabų kalba (اَلْعَرَبِيَّةُ = al-ʿarabiyyah arba عَرَبِيّ = ʿarabīy) – semitų kalbų grupės kalba, susiformavusi I–IV a.[2] Vartojama arabų šalyse, iš dalies Irane, Turkijoje, Afganistane, Izraelyje, Palestinoje, Indonezijoje, Etiopijoje, Somalyje, Čade, Tanzanijoje. Arabų šalyse vartojama kaip lingua franca.[3] Kalbančiųjų šia kalba, įskaitant visas tarmes, 350 mln., dar 270 mln. moka norminę arabų kalbą kaip užsienio kalbą.[4]
Arabų kalba اَلْعَرَبِيَّةُ al-ʿarabiyyah | |
Kalbama | Arabų šalys (iš viso 26 ir viena ginčytina teritorija), kitos šalys su didelėmis arabų mažumomis |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 350 milijonų[1] |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 4-5 |
Kilmė | Semitų-chamitų Semitų Centro semitų Pietų centro semitų |
Rašto sistemos | arabų raštas |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | 26 valstybės
Tarptautinės organizacijos
|
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | ar |
ISO 639-2 | ara |
ISO 639-3 | ara - makro kalba |
Geografinis paplitimas | |
Seniausias mokslininkų patvirtintas įrašas senąja arabų kalba datuojamas 125 m. e. m. — Avdate (dabartinis Izraelis) atrastas eiliuotas trijų eilučių tekstas, parašytas žmogaus, vardu Garmalahė.[5] Nuo VI a. rašto paminklai arabų kalba vartoja dabartinį arabų raštą.
Arabų kalba skiriama į literatūrinę ir šnekamąją. Literatūrinė arabų kalba susiformavo VII a. iš priešislamiškosios poezijos ir Korano tarmės. Šiuolaikinė bendrinė arabų kalba dar vadinama literatūrine arabų kalba. Pagal kilmę tai sumoderninta klasikinė arabų kalba. Tai šiuo metu vienintelė oficiali arabų kalbos forma, vartojama daugumoje rašytinių dokumentų ir viešai, pvz., paskaitose ir žinių pranešimuose. Dabartinė šnekamoji arabų kalba susiskirsčiusi į daugybę tarmių, o jų atstovai kartais sunkiai tarpusavyje susišneka.
ISO atskirų kalbų kodus yra priskyrusi 32 arabų kalbos atmainoms, tarp jų ir pagrindinei jos tarmei, šiuolaikinei bendrinei arabų kalbai[6].
Arabų kalba taip pat plačiai vartojama kaip liturginė kalba islame, nes Koranas ir Hadisai buvo užrašyti klasikine arabų kalba.[7] Vertinant 10 milijonų lankomiausių pasaulio svetainių internete arabų kalba parašyti 2022 m. vasario 4 d. sudarė 1,3 % visų interneto puslapių ir buvo 11-a pagal paplitimą.[8]
Arabų kalbos priklauso centrinei semitų kalbų grupei ir yra glaudžiai susijusios su hebrajų, aramėjų, ugaritų ir finikiečių kalbomis. Bendrinė rašytinė arabų kalba skiriasi nuo šnekamosios, bendrinė rašytinė kalba konservatyvesnė už visus šnekamosios kalbos variantus. Bendrinė arabų kalba ir šnekamosios arabų kalbos vartojamos lygia greta skirtingoms visuomenės reikmėms (toks reiškinys vadinamas diglosija).
Arabų kalbos žodžiams užrašyti naudojamas arabų raštas, akliesiems yra sukurtas arabiškas brailio raštas.
Gruodžio 18 d. minima Jungtinių Tautų arabų kalbos diena.