Benino civilizacija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Benino civilizacija (arba Gvinėjos civilizacija) – Vakarų Afrikos Gvinėjos regione susikūrusi aukšta daugiatautė kultūra. Čia susikūrė daug skirtingų tautų valstybių, išvysčiusių aukšto lygio meną.
Benino civilizacija |
Noko kultūra |
Senieji kultūros židiniai: |
Ifė, Nri, Tado, Bonas
|
XIV-XVII a.: |
Benino imperija, |
Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės
|
Imperijos XVII-XIX a.: |
Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, Aro
|
Kolonijos XIX-XX a.: |
Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, Britų Nigerija, Togolandas, Kamerūnas
|
Nepriklausomybė: |
Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas |
Benino civilizacijos regionai: |
Grūdų k., Dramblio kaulo k., Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, Igala, Idoma, Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, Bamendos savanos, Dualai |
Civilizacijos pavadinimas kildinamas nuo istorinės Benino karalystės (dabartinės Nigerijos teritorijoje), kurios kultūra ir menas turėjo didžiulės įtakos visoms civilizacijos tautoms. Gvinėjos civilizacijos vardas kildinamas nuo Gvinėjos regiono, tačiau su Gvinėjos valstybe civilizacija nieko bendro neturi.
Kolonizacijos metu nuo XVI a. šios valstybės buvo įtrauktos į vergų prekybą, o XIX a. šios civilizacijos teritorijas pasidalino Prancūzija, Britanija ir Vokietija. Dabar buvusias Benino civilizacijos teritorijas valdo šios valstybės: Dramblio kaulo krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas.