Gauruotoji soja
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gauruotoji soja (Glycine max) – pupinių (Fabaceae) šeimos sojų (Glycine) genties augalų rūšis. Augalai vienmečiai, 90–120 cm aukščio, žydi 6–8 savaitę nuo sudygimo, o praėjus 10–14 dienų po žiedų pasirodymo susiformuoja ankštys (plokščios, 2,5–6 cm ilgio, turinčios trumpą kotelį). Ankštyje būna 1–4 apvalios sėklos (pupelės), vertinamos dėl savo maistinių savybių.[1]
Glycine max | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Gauruotoji soja (Glycine max) | ||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
Sojos auginimas |
Sojos naudojamos maistui, pašarui, iš jų išgaunamos medžiagos pritaikomos įvairiose pramonės šakose. Manoma, kad sojos pupelės anksčiausiai pradėtos naudoti Rytų Azijoje (Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje), kur rašytiniai šaltiniai jas mini jau I a.[2] Sojos pupelių naudojimas Vakarų šalyse ir pasauliniu mastu išplito XX a., įvertinus sojų našumą bei atradus įvairesnių pritaikymo galimybių.[3]