Helenizmas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Helenizmas – Graikijos istorijos periodas nuo Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e., kai Graikija buvo paversta viena iš Romos provincijų. Nors Romos valdymas iš esmės nepaveikė helenistinės visuomenės ir kultūros, kuri nepasikeitė iki krikščionybės paplitimo, bet baigėsi graikų politinė nepriklausomybė.
Senovės Graikijos istorija |
Priešistorinė Graikija |
Egėjo civilizacija: |
Kikladų kultūra |
Mino civilizacija |
Mikėnų kultūra |
Graikijos tamsieji amžiai |
Archajinis laikotarpis: |
regionai, poliai, kolonijos |
Klasikinis laikotarpis: |
Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l. |
Makedonijos imperija (Argeadai) |
Helenizmas |
Antipatridai, Antigonidai, Epyras, Achajos lyga, Etolijos lyga |
Romos imperija: |
Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika |
Graikijos istorija |
Helenizmo laikotarpiu labai sumažėjo Graikijos svarba graikiškai kalbančiam pasauliui. Helenizmo kultūros didžiausiais centrais tapo Aleksandrija Ptolemėjų Egipte ir Antiochija Seleukidų Sirijoje.