ITER
From Wikipedia, the free encyclopedia
ITER – tarptautinis branduolių sąlajos tyrimų ir inžinerijos projektas, kurio rėmuose yra statomas didžiausias pasaulyje eksperimentinis tokamako tipo branduolių sąlajos reaktorius Cadarache tyrimų centre Prancūzijos pietuose.[1] ITER projektu yra siekiama pagaliau panaudoti eksperimentinių plazmos fizikos tyrimų, atliktų kituose branduolių sąlajos įrenginiuose (DIII-D, EAST, TFTR, JET, JT-60 ir T-15), rezultatus elektros generavimui branduolių sąlajos jėgainėse. Projektas yra finansuojamas ir vykdomas septynių jo dalyvių – Europos Sąjungos (ES), Indijos, Japonijos, Jungtinių Valstijų, Kinijos, Rusijos ir Pietų Korėjos. ES, kurios teritorijoje yra statomas ITER kompleksas, padengia 45 % projekto kainos, o visos kitos narės – po 9 %.[2][3][4]
Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti. |
ITER branduolių sąlajos reaktorius pagal projektą turėtų generuoti 500 MW (500 000 000 vatų) sąlajos galią išlaikomą iki 500 sekundžių (palyginimui – JET didžiausia galia 16 MW ir yra išlaikoma mažiau nei sekundę). Reakcijai inicijuoti būtų sunaudojama 50 MW, t. y., reaktorius dešimt kartų padidintų suteikiamą energiją.[5] Ankstesniuose reaktoriuose nėra pavykę panaudojant branduolių sąlajos reakciją sukurti daugiau energijos, nei būna sunaudota pačiai reakcijai inicijuoti. Ateities termobranduolinės jėgainės turėtų generuoti maždaug 3000 – 4000 MW šiluminės galios. ITER išskiriama šiluminė galia nebus naudojama elektros energijai generuoti. ITER įrenginio statybos prasidėjo 2007 m. Pirmąją plazmą ITER tokamake planuojama įžiebti 2020 m.[6] Kai ITER pradės veikti, jis taps didžiausiu magnetinio izoliavimo plazmos fizikos eksperimentu. ITER projekto patirtį planuojama vėliau panaudoti statant pirmąją demonstracinę branduolių sąlajos jėgainę, pavadintą DEMO.[7]
ITER konsorciumo teigimu, branduolių sąlaja suteikia potencialiai „aplinkai nekenkiantį, plačiai pritaikomą ir praktiškai neišsenkantį“[8][9] elektros energijos šaltinį. Šios savybės, konsorciumo manymu, bus reikalingos norint patenkinti didėjantį pasaulinį energijos poreikį ir kartu sumažinti šiltnamio dujų išskyrimą į aplinką[10], ir tuo yra pateisinama didelė pojekto kaina.