Marcel Mauss
From Wikipedia, the free encyclopedia
Marselis Mosas (pranc. Marcel Mauss; 1872 m. gegužės 10 d. – 1950 m. vasario 1 d.) – prancūzų sociologas ir antropologas, labiausiai žinomas kaip savo dėdės, Emilio Diurkheimo (vienas sociologijos pradininkų) palikimo saugotojas ir darbų tęsėjas bei prancūzų antropologinės mokyklos pradininkas.
Marselis Mosas | |
---|---|
Marselis Mosas | |
Gimė | 1872 m. gegužės 10 d. Epinalis |
Mirė | 1950 m. vasario 1 d. (77 metai) Paryžius |
Veikla | prancūzų sociologas ir antropologas |
Vikiteka | Marcel Mauss |
Parašas | |
Nuo 1902 m. Mosas buvo religijotyros profesorius Paryžiaus Aukštųjų mokslų praktinėje mokykloje. 1925 m. įkūrė Etnologijos institutą. Mosas tyrinėjo senųjų ir dabartinių pirmykščių visuomenių religines praktikas, vėliau atsidėjo vien šiuolaikinėms socialinės antropologijos problemoms. Kartu su E. Diurkheimu prisidėjo prie Analų mokyklos atsiradimo Prancūzijoje, sukūrė vadinamąją prancūziškąją sociologinę mokyklą, leido žurnalą L’Année Sociologique (nuo 1901 m.), kuriame skleidė E. Diurkheimo idėjas ir sociologinius metodus. Po šio mirties (1917 m.) jis tapo žurnalo redaktoriumi.
1947 m. išleidęs Etnografijos vadovėlį, Mosas padėjo pagrindus etnografinių lauko tyrinėjimų metodologijos studijoms. Jis išskyrė tris antropologijos lygmenis: etnografiją – detalų papročių, tikėjimų ir socialinio gyvenimo studijavimą; etnologiją – empiriškai pagrįstą regioninį palyginimą; antropologiją – abiejų pirmųjų pagrindu kuriamą teorinį, filosofiškai išvystytą apibendrinimą apie visuomenę ir žmoniją. Daug dėmesio skyrė dovanos socialinei prasmei (resiproksija).[1]
Domėjosi hinduizmu, lyginamąja religijotyra, lyginamosiomis civilizacijų studijomis. Teigė, kad senovės bendruomenėse santykiai buvo grindžiami ekvivalentiškumo principu, kad visos tautos yra civilizuotos, bet skirtingos. Žmogų suvokė kaip vientisą individą, kuris savyje jungia biologinius, socialinius ir psichologinius ypatumus. Tyrė įvairių kultūrų religinius, teisinius, ekonominius ir mitologinius aspektus.[2]