Pogo lazda
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pogo lazda (angl. pogo stick, kur PoGo – akronimas nuo Pohlig ir Gottschall) – strypo pavidalo spyruokliuojantis įtaisas, skirtas šokinėjimui nuo žemės stovinčioje padėtyje. Dažnai naudojama kaip žaislas, vadinamas „šokliuku“,[1] aktyvaus poilsio priemonė, treniruoklis. Šio įrankio galimybės paskatino ekstremalios sporto šakos – pogo šuolių – vystymąsi.
Šiuolaikinę pogo lazdą 1920 m. užpatentavo Hanoveryje vokiečių išradėjai Max Pohlig ir Ernst Gottschall, pavadinę prietaisą „spyruokline šokdyne“. Manoma, kad iš šių vyrų pavardžių pirmųjų dviejų raidžių yra kilęs žodis „pogo“.[2]