Skandinavų mitologija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Skandinavų mitologija – ikikrikščioniškų skandinavų tikėjimų visuma. Skandinavų mitologiją sudaro skandinavų legendos ir mitai apie senovės didvyrius ir dievus, visatos sukūrimą ir sunaikinimą.
Skandinavų mitologija yra žinoma iš fragmentų, kuriuos surinko, užrašė ir pakeitė viduramžių krikščionių mokslininkai, todėl pradiniai tikėjimai, pažiūros ir praktikos negali būti apibūdintos tiksliai. Daugiausia žinių suteikia „Jaunesnioji ir Vyresnioji Edos“ bei „Heimskringla“, parašytos XIII a. pr. krikščionio Snorio Sturlusono, kuris laikė skandinavų dievybes velniais. Skandinavų mitologija yra labai artima germanų mitologijai[1], o pastaroji yra kilusi iš indoeuropiečių mitologijos.
Žinoma, kad skandinavų mitologija vystėsi lėtai, kito dievų ir didvyrių svarba skirtingais laikais ir vietose. Tačiau Odino kultas paplito nuo vakarinės Vokietijos iki Skandinavijos palyginus neseniai, kai mitai buvo užrašyti. Mažiau svarbios senesnės dievybės: Ulras, vaisingumo dievas Njordas ir Heimdalas prarado populiarumą, kai svarbesnis tapo Odinas. Odinas buvo siejamas su mokymusi, išmintimi, poezija ir magija.