Suomių kalba
From Wikipedia, the free encyclopedia
Suomių kalba – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų. Tai yra ir oficiali Suomijos kalba, ir oficiali mažumos kalba Švedijoje.
Suomių kalba suomen kieli | |
Kalbama | Suomijoje, Estijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje (Karelijoje) |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | ~6,5 mln.[1] |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 124 |
Kilmė | Uralo Finougrų Finų Baltijos finų Suomių |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Suomija Europos Sąjunga |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | fi |
ISO 639-2 | fin |
ISO 639-3 | fin |
SIL | ? |
Geografinis paplitimas | |
Suomių kalba priklauso Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui ir pagal kaitybą priskiriama agliutinacinėms kalboms.
Suomių kalba šnekama Suomijoje (išskyrus švediškąją kalbos sritį ir Enarės bei Utsjokio sritis, kur kalbama dar ir samių kalba), Finnmarko provincijoje Norvegijoje, šiaurės rytų Norboteno provincijoje Švedijoje, Sankt Peterburgo srityje bei pavienėse teritorijose Sibire ir Šiaurės Amerikoje. Iš viso suomiškai kalba apie 6,5 milijonus žmonių. Suomiai patys save vadina dgs. suomalaiset (vns. suomalainen; suo 'pelkė', maa 'kraštas'), o savo kalbą suomi.
Populiari nuomonė, kad šią kalba išmokti labai sunku, bet taip yra greičiausiai dėl to, kad bemaž visos aplinkinės tautos, išskyrus estus, kalba indoeuropiečių šeimos kalbomis, kurių struktūra labai skiriasi nuo suomių kalbos.
Suomių rašomosios kalbos kūrėju laikomas vyskupas Mikael Agricola (1508–1557 m.). Dėl švedų kalbos įtakos keletą šimtmečių daugiausia buvo vartojama buityje, tik 1863 m. gavo lygias teises su pastarąja kalba.