Vektorius
From Wikipedia, the free encyclopedia
Vektorius (lot. vector - vežėjas, nešėjas) – matematinis dydis, apibūdinamas reikšme ir kryptimi erdvėje. Grafiškai vektoriai vaizduojami tiesių atkarpomis su rodyklėmis.
- Kitos reikšmės – Vektorius (reikšmės).
Bendriausias vektoriaus pavyzdys fizikoje būtų jėga.
Skaitinių dydžių grupė abibūdinanti pasirinktą objektą gali būti užrašyta sugrupuotų skaičių sąrašu arba kitaip – vektoriumi:
čia v yra n skaičių vektorius. Išraiškos su vektoriais yra naudojamos siekiant kompaktiškai užrašyti bei patogiai manipuliuoti ilgomis skaičių grupėmis. Kitas vektorinio užrašymo privalumas yra jo geometrinė interpretacija – kiekvieną v galima įsivaizduoti kaip vektorių jungiantį n-matės erdvės koordinačių pradžią su tašku, kurio koordinatės nustatytos nariais sudarančiais v. Kiekvieną koordinačių plokštumos vektorių v galima išreikšti vienetiniais vektoriais i ir j, Jei v = xi + yj, tai skaičiai x ir y vadinami vektoriaus v koordinatėmis.[1]